Šioje žemėje gyvena laimingų žmonių ir aš turiu įrodymų.
Sutinkate su manimi, jog prieš pasirenkant fotografą yra būtinas gyvas susitikimas? Juk turime vienas kitą pajusti. Fotografavimo stilius ir požiūris į fotografiją turėtų būti panašus. Galų galiausiai biolaukai turi sutapti! Taip nutiko su Ugne ir Jonu.
Šventės dieną Ugnė su Jonu buvo tokie laimingi, tokie tikri ir šypsenose paskendę. Tikiu, jog jie visad taip, bet tądien ypač. Kadangi Ugnė yra architektė, tai ji mieste mato daugiau nei pastatus. Ne veltui pasirinko Lietuvos nacionalinės bibliotekos pastatą. Kita fotosesijos vieta buvo jos darbo terasa. Joje nudažėm dangų mėlynai ir vaizdas buvo vertas ten atvykti. Visada išnaudokime vietas, kurios siejasi su jumis pačiais, nes tai kur kas daugiau nei fotosesijos lokacija! Jonas domisi fotografija ir man visada taip gera žinoti, jog jaunieji pasitiki manimi ir mano matymu.
Ceremonija – viena gražiausių. Jie buvo tokie nuoširdūs, susijaudinę ir laimingi šalia vienas kito, jog sunku buvo nepaskęst ašarose kartu su jais. Vienuoliai visada paliečia, net pačius abejingiausius.
Džiaugiuosi, jog tokie žmonės kaip Ugnė ir Jonas suranda mano fotografijas ir tikiu, jog po daug daug metų vartydami šias nuotraukas išgyvens šiuos jausmus vėl ir vėl, kaip ir neseniai pirmąkart jas peržiūrėję.
